Prieš 25-erius metus įkurtam vaikų lopšeliui-darželiui „Žvangutis“ šis jubiliejus – ypatingas: įstaiga jį pasitinka pakilia nuotaika. Mažųjų „Žvangutyje“ kas rytą laukia apie pusšimtis darbuotojų. Kai kurie buvę ugdytiniai į „Žvangutį“ veda jau savo atžalėles.

Šiuo metu, dvylikoje grupių esti per 250 mažųjų. Kai žmogus ar įstaiga švenčia jubiliejų, visuomet – smagu. Kuo darželis skiriasi nuo kitų įstaigų? Jis visada jaunas. Jeigu kalbėtume apie istoriją, nevalia pamiršti tų, kurie čia dirbo, patys kūrė istoriją. Visada džiugu kalbėti apie pasiekimus, kuriais gyvena kolektyvas. 25 metai – ilgas laiko tarpas tiek žmogui, tiek įstaigai.

Iš dabarties galime pasižiūrėti nueitą kelią, įvertinti kiekvieno pasiekimus. Darželis kuria naujas tradicijas, tarp kurių – renginiai, tapę ne tik darželio, bet ir miesto dalimi. Galime daug kuo džiaugtis, bet arčiausiai mūsų – žmonės. Šia proga lopšelio-darželio direktorė Zita Bastrakova linkėjo dar daugiau idėjų, skatinančių augti ir tobulėti. Daug išminties, atsidavimo ir meilės darbui įnešė direktorės pavaduotoja ugdymui – Rasa Šniaukienė. Kad darželis ir jo aplinka gražėtų rūpinosi direktorės pavaduotoja ūkio reikalams – Romualda Semėnienė. Direktorė už ilgametį sėkmingą darbą, už triūsą, pasižymėjusiems atskirose srityse įstaigos darbuotojams įteikė padėkos raštus ir kiekvienam palinkėjo eiti bendru sėkmės keliu. Minint sukaktį, vyko renginiai vaikams, jų tėveliams ir darbuotojams.

2013 m. spalio 14-18 dienomis vyko įstaigos atvirų durų savaitėlė.

Pirmadienis (skirtas dailės dienai) „Aš piešiu Tave, darželi”

Darželio „Žvangutis“ gimtadienio renginys „Aš piešiu tave, darželi!“ prasidėjo visų grupių susibūrimu salėje, pavaduotojos ugdymo reikalams Rasos Šniaukienės sveikinimais ir darželio vėliavos įnešimu. Skambant iškilmingam darželio himnui, vėliava išnešama į lauką ir iškeliama prie darželio durų.

 Gimtadienis? O kur dovana? Visi kartu nusprendžiame, kad geriausia dovana – tai nuoširdus vaikų piešinukas. Kimbame į darbą: išdėliotos priemonės, didelis popieriaus lapas kiekvienai grupei, išdalinami teptukai ir, sutūpę, atsigulę ar atsisėdę ant salės grindų piešiame, piešiame. Labai atsakingai, nuoširdžiai ir nuotaikingai. Kiekvienos grupės piešinys vis kitoks: šiltas ir spalvingas.

Piešiniai dovanojami darželiui – sukabinami ant sienų. Oi, koks gražus, koks spalvingas ir vaikiškai linksmas dabar darželis „Žvangutis“! Dabar galima laukti kitų vaikų dovanėlių – juk dienų dar daug ir dovanų dar bus… (žr. į galeriją)

Antradienis (skirtas šokių dienai) „Nagi, nagi patrepsėkim” (žr. į galeriją)

Trečiadienis (skirtas sporto dienai) „Sportuojame visi, visi … Maži ir dideli” (žr. į galeriją)

Ketvirtadienis (skirtas dainų dienai) „Dainų karuselė”  Muzikos pedagogė Renata Koncevičienė pakvietė visus drauge išausti muzikos ir dainų juostą, kurią norėjo padovanoti lopšeliui-darželiui „Žvangutis” jubiliejinio gimtadienio proga. Darželyje nuo ankstyvo ryto skambėjo nuotaikingos vaikiškos dainelės.

Vakare, į salę, vaikučiai kvietė savo tėvelius į šventinį koncertą „Dainų karuselė”. „Šarkiukų”, „Drugelių”, „Varlyčių”, „Pelėdžiukų”, „Žiogelių”, „Bitučių” grupių vaikučiai susibūrė į chorą – dainavo apie 130 vaikų. Visus susirinkusius eilėmis pasveikino renginio vedančioji auklėtoja-metodininkė Sigita Česonienė ir direktorė Zita Bastrakova.

Vaikai nuotaikingai atliko dainelę apie vaikystę „Eisime mes”, solo partiją atliko Jokūbas. „Saulės zuikutis” solo – Adelė. „Aš maža esu”, solo – Liepa. Įsidrąsinę vaikai padainavo: „Juoda daina”, „Skruzdelytė Liuda”, „Šokis”, „Lietuvėle, tu graži”, „Laiškas mamai”, „Mano tėtė”. Koncerto pabaigoje, vaikai, pritariant tėveliams, atliko dainą „O mes vaikai”. (žr. į galeriją)

Po koncerto, su gera nuotaika visi išsiskirstė į namus, laukdami penktadienio ryto.

Penktadienis (renginio uždarymas) „Linksmadienis… Tortadienis…” (žr. į galeriją)

 2013 m. spalio 12 d. darbuotojams  buvo organizuota išvyka į Biržų kraštą.

Edukacinę kelionę po Biržų kraštą pradėjome apžiūrėdami „Karvės olą“. Meniškos medinės nuorodos žymi taką prie olos. Tai karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime, Biržų regioniniame parke. „Karvės ola” – žinomiausias ir geriausiai ištirtas respublikinės reikšmės geologinis paminklas Šiaurės Lietuvoje. Jos gylis 12 metrų, plotis prie žemės paviršiaus apie 10 m, prie dugno susiaurėja iki 2 m. Įgriuvos dugne yra ertmė, iš kurios atsišakoja 5 urvai, kurių vienas – Rupūžės ola sudaro požeminį ežerėlį, 1,5 m. gylio. Visų urvų bendras gylis yra apie 4 metrus. Mes leidomės žemyn laipteliais, kur dugne tvyro pastovi temperatūra – apie +5C net vasarą.

Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje apžiūrėjome Biržų pilį, kur įsikūręs krašto muziejus „Sėla“. Net 25 salėse eksponuojami eksponatai, pasakojantys apie krašto istoriją ir kultūrą.

Biržų kraštas nuo seno garsėja savo aludariais ir išties skaniu alumi. „Alaus kelio“ ekskursiją pradėjome edukacine programa suaugusiems „Žaldoko alus“, kunigaikščių Radvilų statytos XVII a. bastioninės pilies rūmuose. Čia susipažinome su senosios aludarystės reikmenimis, naminio alaus gamybos technologija ir aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis. Muziejaus gidė vaizdžiai papasakojo visas alaus gamybos subtilybes. Folklorinis ansamblis padainavo biržietiškų dainų apie alų. Diena buvo nuostabi ir turininga (žr. į galeriją).

Projektai – tai efektyvi, visapusiškai įdomi ir naudinga ugdymo priemonė, sėkmingai naudojama daugumoje ugdymo įstaigų. Nuo 2008 metų Kauno m. priešmokyklinio ugdymo centre „Pušynėlis“, kuriam vadovauja priešmokyklinio ugdymo konsultantė Rasa Jankauskienė, pradėtas bendras Šilainių ikimokyklinių įstaigų projektas, skirtas priešmokyklinių grupių vaikų socialinei, pažintinei, sveikatos, komunikavimo ir meninei kompetencijoms lavinti.

Į projektą įsitraukė penkios Šilainių seniūnijos ikimokyklinės įstaigos: „,Žvangutis“, „Šarkelė“, „Rasytė“, „Vėrinėlis“ ir „Dobilėlis“, kurias sėkmingai koordinavo  l./d. „Žvangutis“ direktorės pavaduotoja ugdymui, priešmokyklinio ugdymo konsultantė Rasa Šniaukienė.

Projektas pradėtas nuo artimiausios aplinkos ir savęs pažinimo („Darželis ir mano vaikystė“ – 2008 m.), toliau gilinantis į artimiausių žmonių, tėvelių ir senelių, veiklą („Nežiniuko kelionė į amatų pasaulį“ – 2009 m.), palaipsniui plečiant akiratį žiniomis apie savo gimtą kraštą („Lietuva- mano namai“ – 2010 m. ir „Pažink savo gimtą miestą“ – 2011 m.) ir pereinant prie savirealizacijos, kuriant ir dalinantis žiniomis su kitais („Žinau aš – žinok ir tu“ – 2012 m.).

Vykdydami 2012-2013 mokslo metų projektą „Žinau aš- žinok ir tu“ vaikai susitiko su profesijų atstovais: bibliotekininkais, odontologais, dailininkais, biologais, veterinarais. Įgytomis žiniomis pasidalino viktorinose, taip pat organizavo bendrus renginius su bendraamžiais, tėveliais.

Projektą vainikavo vaikų konferencija, surengta  l./d. „Žvangutis“, kurioje patys priešmokyklinio amžiaus vaikai demonstravo skaidres ir pasakojo projekto metu patirtus įspūdžius bei išreiškė patirtas emocijas. Šiuolaikiškai aktyvūs, projekto įvykių paskatinti ir subrandinti vaikai, drąsiai ir noriai savo žiniomis pasidalino su draugais iš kitų įstaigų. Veikla, ugdanti ir auginanti drąsų, aktyvų, savimi pasitikintį ir kūrybingą žmogų, džiugina vaikų tėvelius, pedagogus ir vadovus, skatindama visapusiškai naudingą veiklą tęsti ir vystyti.

 Parašė

Lopšelio – darželio „Žvangutis“ pavaduotoja ugdymui Rasa Šniaukienė

Lopšelio – darželio ,,Rasytė‘‘ pavaduotoja ugdymui Remigija Kasputienė

Vaidyba – bendrųjų vaiko gebėjimų, jo psichinių ir fizinių galių, jausmų, intelekto, vaizduotės ir valios ugdymo būdas. Ikimokyklinio amžiaus vaikui vaidyba – jo žaidimų tęsinys. Vaidindamas vaikas gali žaisti, gyventi savo pasakų herojų gyvenimus, įsijausti į jų būdą, charakterį. Vaikams vaidyba leidžia tarsi mostelėjus burtų lazdele persikelti į pasaką ir tapti jos herojais. Teatras ypač stipriai veikia vaiką: ugdo vaiko mąstymą, lavina vaizduotę, fantaziją, gerina atmintį, moko sutelkti dėmesį, susikoncentruoti, gerina pastabumą, ugdo meninę-kūrybinę vaiko raišką.

Lopšelis-darželis „Žvangutis“ didžiuojasi galįs tęsti daugiau nei dešimtmetį puoselėjamą tradiciją – „Teatro dieneles“. Smagu, kad turime galimybę pasidžiaugti puikiais spektakliais, taip sutelkdami ne tik darželio bendruomenę, vaikus, tėvelius, bet ir aplinkinius. Suburti vaikų vaidybinės grupės draugiją „Pasakaitė“ idėja kilo lopšelio-darželio „Žvangutis“ direktorės pavaduotojai ugdymui Rasai Šniaukienei. Dar anuomet pradėtos organizuoti, šiandien „Teatro dienelės“ – organizuojamos Kauno miesto mastu. Kaip pažymi R. Šniaukienė, „menas suteikia vaikams galimybę savitai išreikšti vidinį pasaulį ir reaguoti į aplinką, kuri moko kūrybiškai veikti ir mąstyti. Svarbiausia – sudaryti vaikams sąlygas plėtoti meninės kūrybos galias, pajusti kūrybos sunkumus ir džiaugsmą, ugdyti jų kūrybinį gebėjimą, išgyventi grožį bei juo džiaugtis, taikyti individualumo principą. „Teatro dienelės“ įstaigoje – neatsiejamos nuo lopšelio-darželio „Žvangutis“ gyvavimo. Tai – įstaigos vizitinė kortelė.“

Beveik keturias savaites trukęs „Teatro dienelių“ maratonas į „Žvangutį“ atnešė didžiulę spalvų ir garsų paletę. Surengti ir pristatyti net devyni mažųjų artistų pasirodymai, kuriuose atsispindėjo sveikatos svarba, sveikos gyvensenos tematika, akcentuota draugystė ir savitarpio supratimas.

Pirmieji savo spektakliuką „Daktaras Aiskauda“ suskubo pristatyti „Boružėlių“ grupės artistai. Spektaklio sumanytojai išryškino ir akcentavo sveikos gyvensenos svarbą kiekvieno iš mūsų kasdienybėje. Daktaras Aiskauda ir žolelių žiniuonė dalijo patarimus sveikatos klausimais, gydė susirgusius miško žvėrelius, padalijo jiems įvairiausių vaistažolių, žolelių. „Teatro dienelės“ pradėtos linksmu Kiškienės pasirodymu, tądien pasibaigė patariamojo pobūdžio „Boružėlių“ grupės vaikučių padainuota dainele apie vitaminus.

„Pelėdžiukų“ grupės vaikučiai „Teatro dienelėms“ ruošėsi itin kruopščiai. Dieną prieš savo pasirodymą, vaikai nešiojo ir dalijo darželio mažiesiems savo rankomis kurtus pakvietimus su pelytės atvaizdu. Sekančią dieną „Pelėdžiukų“ grupės artistų pristatytas spektaklis „Pelytė ir jos draugai“ spinduliavo žaismingą, kupiną vaikiško džiaugsmo nuotaiką, akcentavo draugystę, pagarbą draugui ir mokė savitarpio supratimo, atleidimo. Spektakliuko moralas aiškus net patiems mažiausiems žiūrovams – padarei ką negero, prasikaltai – tuoj pat ištaisyk savo klaidą, kad nenutiktų kaip Meškinui. Puošnūs, vizualiai suderinti, etnografinio stiliaus mažųjų artistų sceniniai kostiumai puikiai atspindėjo įkūnytus personažus. Grupės pasirodymas vainikuotas lietuvių liaudies sutartine „Gėda pelėda“, pritariant akordeono ir rankų darbo instrumentams.

Skirtingomis dienomis vykę, tačiau panašios tematikos bei pobūdžio spektakliukai – „Šarkiukų“ grupės „Trobelė trobelytė“ ir „Varlyčių“ grupės „Kas trobelėje gyvena?“ susilaukė didelio mažųjų žiūrovų susidomėjimo ir susižavėjimo. Spektakliukuose pavaizduotas miško žvėrelių gyvenimas, akcentuojamas draugiškumas, nuoširdumas, meilė draugui. Abu pasirodymai žaismingi, nuotaikingi ir labai juokingi. Net ir mažieji salės žiūrovai suprato, kad tas, kuris nepadeda, nesitvarko ar niokoja kitų turtą, nebus priimtas į draugų ratą. Taip meškutė, lapė ir vilkas, iš pradžių nepanorę prisidėti prie tvarkymosi bei namelio grąžinimo, vėliau atgailaudami grįžo, atsiprašė ir kitų žvėrelių buvo priimti atgal. Mažieji spektakliukų žiūrovai liko patenkinti abiejų grupių pasirodymais, smagiai plojo ir džiaugėsi ne mažiau nei patys artistai.

„Kiškučių“ grupės spektaklis „Kiškučių margučiai“ atspindėjo vienos iš svarbiausių metų švenčių – Velykų, atgimimo šventės dvasią. Spektaklis pagilino vaikų suvokimą apie Velykų šventės reikšmę bei prasmę. Net šarkelė begėdė, kuri pavogė visus kiškučių dailiai išmargintus Velykų margučius, grįžo susigėdusi, suprato savo kaltę ir grąžino margučius kiškučiams. „Kiškučių“ grupės spektaklis žavėjo sklandžia, išraiškinga ir eiliuota vaikų kalba, įvairiapusiškais, spalvingais ir labai nuotaikingais personažų charakteriais. Pačių artistų ir žiūrovų nuostabai, grupės pasirodymas užbaigtas scenizuotu Velykų bobutės Velykės pasirodymu bei kartu padainuota dainele apie kiškučio margučius.

Ryškių spalvų puokšte mažiuosius žiūrovus apdovanojo „Meškučių“ grupės artistai, pristatę spektaklį „Kas išgelbėjo gėles?“. Spektaklis burte užbūrė spalvingumu, žaismingumu, vaikų kalbos ir judesių plastika, išraiškingumu, laisvumu. Tik gerosios boružėlės ir darbščiosios skruzdėlytės dėka, nuostabiai žydinčios gražiosios gėlytės buvo apsaugotos nuo jas užpuolusių amarų. Gerųjų ir sumaniųjų miško gyventojų pastangos nebuvo bevaisės ir žiogelis su draugais vėl džiaugėsi įvairiaspalvėmis gėlytėmis.

Ne mažiau nei vyresnieji, stengėsi bei stebino ir patys mažiausieji – „Ežiukų“ grupės vaikučiai, pristatydami spektaklį „Ežių šeimyna“. Vaikučiams, žinoma, talkino geraširdės auklėtojos, puikiai atlikusios mamos Ežienės bei laputės Snaputės vaidmenis. Spektakliuko siužetas dar kartelį visiems priminė, kad negalima pasitikėti klastingiausia miško ponia lapute. Lapė pamačiusi ežiukų šeimyną net šokinėjo iš laimės vien pagalvojusi, koks gardumynas jos laukia. Tačiau mažųjų žiūrovų džiaugsmui ežiukai parodė, kad moka apsiginti ir lapę išvijo įdurdami jai savo spygliukais. Spektaklis džiugino artistų kostiumais, siužeto paprastumu, vaikišku linksmumu ir aiškiu spektakliuko moralu.

„Žiogelių“ grupės spektaklis „Vištytės pyragas“ vaizdavo žąsiukų, ančiukų bei viščiukų šeimynų gyvenimą, tarpusavio bendravimą. Pasirodymas labai vaizdingas, ryškus, linksmas, mažieji aktoriai stebino įvairiaspalviais kostiumais, puošniomis scenos dekoracijomis, muzikiniais intarpais, šokių judesiais. Viščiukų mamytė Višta užsimojo iškepti pyragą. Pyragėliui kepti, žinoma, reikėjo miltų. Spektaklio metu pristatomas visas miltų išgavimo kelias, kol miltai tinkami pyragams kepti. Vištytės didžiam nusivylimui ir liūdesiui, nei viena iš kaimynių su vaikučiais nepadėjo kepti pyrago. Tik gardžiai iškeptas ir pakvipęs pyragas atviliojo kaimynes su vaikais apžiūrėti pyragėlio. Supratę, kad pasielgė nedraugiškai, visi atsiprašė ir pažadėjo kitą kartą būtinai padėti.

Vyriausieji darželio vaikučiai „Teatro dieneles“ vainikavo pasirodymu „Freken Bok sapnai“. Spektaklis linksmas, nuotaikingas, žiūrovai liko sužavėti aktorių sceniniais rūbais. Visų gerai žinoma „geroji“ auklė Freken Bok prižiūri du berniukus. Su katyte Milda persivalgiusios saldumynų užmiega ir sapnuoja įvairiausius dalykus: kad vaikai nemiega, kad atgiję žaislai žaidžia ir šoka. Ir tik vėliau, auklei paskambinus į ligoninę ir pabandžius išsikviesti gydytojus, žaislai atgyja ir pasirodo esantys tikri. Spektaklis užbaigiamas visų aktorių linksmu šokiu.

2013-ųjų metų „Teatro dienelių“ traukiniui dundant tolyn, dėkojame visiems prisidėjusiems prie „Teatro dienelių“ organizavimo bei įgyvendinimo. Kūrybinių minčių bei idėjų, pasitikėjimo savimi ir pakantumo linki Raimonda Valiuvienė.