NETIKĖTOS ISTORIJOS ŽVANGUTYJE

arba išdrįsau papasakoti vieną savo šeimos istoriją viešai

I netikėta istorija

Vieną vakarą aš užtrukau darbe, todėl neatvykau laiku pasiimti savo vaiko iš darželio. Jo mylima auklėtoja Simona nuvedė sūnų į prailgintą grupę. Situacija, atrodo, niekuo neypatinga, tad mes nesitikėjome, kad sūnaus reakcija į šį įvykį bus ypač neigiama. Iki tol 5 metus noriai ėjęs į darželį sūnus pradėjo jo vengti. Jo nenoras eiti į darželį augo ypač greitai – vos per kelias dienas pavirto į fizinį priešinimąsi įsikimbant į bet kokį tvirtą daiktą, sutiktą pakeliui į darželį – tvorą, vartus, duris. Mūsų su vyru pastangos nuraminti vaiką rezultato nedavė. Situacija kasdien vis labiau blogėjo, todėl apie tai papasakojau darželio psichologei Nijolei – gal ji turės patarimų kaip bent sustabdyti sūnaus priešpriešos augimą, kad turėtume laiko surasti kaip visa tai išspręsti?

II netikėta istorija

Nijolė sureagavo ypač greitai ir profesionaliai – jau tą pačią dieną konsultavo sūnų. Ir, mums visiškai netikėtai, sūnus jau tą patį vakarą buvo akivaizdžiai ramesnis! Iki šiol nesuprantame kaip jai pavyko taip greitai ir efektingai nuraminti vaiką – rimtai 🙂 Negana to, sužinojusios apie šią situaciją labai empatiškai ir brandžiai reagavo grupės auklėtojos, ypač auklėtoja Simona, kuri iš mylimos staiga buvo virtusi į sūnaus labai nemylimą. Šios neigiamos, įtampą keliančios situacijos jos nevengė, o aktyviai ieškojo būdų kaip rasti sprendimą. Ir tuomet aš patyriau labai svarbų dalyką – bendradarbiavimą tarp visų keturių grandžių: vaiko, jo tėvų, auklėtojų ir psichologės. Toks bendravimas duoda žymiai daugiau naudos nei situaciją sprendžiant kiekvienam atskirai.

III netikėta istorija

Labai norėjau, kad šis puikus psichologės ir auklėtojų elgesys neliktų nepastebėtas – norėjau jomis pasidžiaugti, kad jų vadovybė apie tai žinotų ir šias darbuotojas vertintų. Tad tiesiog parašiau padėkos elektroninį laišką – darželio direktorei ir Kauno savivaldybės švietimo skyriui. Po to sekusios reakcijos visiškai nesitikėjau – tai aš sulaukiau padėkų už tai, kad padėkojau! Ypatingai man dėkojo direktorė ir švietimo skyriaus darbuotoja – kad pastebėjau už ką verta padėkoti, kad radau noro ir laiko padėkoti! Pasiguodė, kad geras žodis – ne toks ir dažnas, o jis – labai motyvuoja. Tai privertė mane susimąstyti ir parašyti šį laišką jums visiems. Iš tiesų – ar pasidžiaugiame, kai pastebime gerai atliktą darbą? Kaip dažnai gerai atliktą darbą vertiname kaip įprastą ir jo nepastebime? Kita vertus – ar dažnai pastebime ne taip gerai atliktą darbą?

Tad tėveliai, kviečiu ir jus pamatyti gerai atliekamą darbą, jį įvertinti ir rasti laiko už jį padėkoti. Parašyti elektroninį laišką paprasta, o jei jį adresuosite direktorei (zvangutis@dokeda.lt) bei Kauno savivaldybės švietimo skyriui (svietimo.skyrius@kaunas.lt) – jūsų padėka įgaus didesnę vertę.

Živilė,

nuostabaus penkiamečio mama

P.S.Prisiminiau kelias situacijas, už kurias iki šiol nesumaniau padėkoti:

Ačiū už galimybę lankyti tokį darželį – progresyvų, kupiną įvairių edukacinių erdvių, skirtingų renginių ir veiklų, kuriame yra reikiamų sričių specialistų. Visi valstybiniai darželiai turi vienodas sąlygas, bet ne visi taip pat jas išnaudoja. Ačiū darželio direktorei ir administracijai už tokį darželį, kurio laukti 4 metus buvo verta.

Ačiū už galimybę darželyje dalyvauti STEP programoje, kurioje artimiau pažinau mūsų darželio psichologę Nijolę ir atradau naudingų įžvalgų apie vaikų auklėjimą. Rekomenduoju šią programą visiems, ne tik turintiems neįprastų situacijų.