Vaidyba – bendrųjų vaiko gebėjimų, jo psichinių ir fizinių galių, jausmų, intelekto, vaizduotės ir valios ugdymo būdas. Ikimokyklinio amžiaus vaikui vaidyba – jo žaidimų tęsinys. Vaidindamas vaikas gali žaisti, gyventi savo pasakų herojų gyvenimus, įsijausti į jų būdą, charakterį. Vaikams vaidyba leidžia tarsi mostelėjus burtų lazdele persikelti į pasaką ir tapti jos herojais. Teatras ypač stipriai veikia vaiką: ugdo vaiko mąstymą, lavina vaizduotę, fantaziją, gerina atmintį, moko sutelkti dėmesį, susikoncentruoti, gerina pastabumą, ugdo meninę-kūrybinę vaiko raišką.
Lopšelis-darželis „Žvangutis“ didžiuojasi galįs tęsti daugiau nei dešimtmetį puoselėjamą tradiciją – „Teatro dieneles“. Smagu, kad turime galimybę pasidžiaugti puikiais spektakliais, taip sutelkdami ne tik darželio bendruomenę, vaikus, tėvelius, bet ir aplinkinius. Suburti vaikų vaidybinės grupės draugiją „Pasakaitė“ idėja kilo lopšelio-darželio „Žvangutis“ direktorės pavaduotojai ugdymui Rasai Šniaukienei. Dar anuomet pradėtos organizuoti, šiandien „Teatro dienelės“ – organizuojamos Kauno miesto mastu. Kaip pažymi R. Šniaukienė, „menas suteikia vaikams galimybę savitai išreikšti vidinį pasaulį ir reaguoti į aplinką, kuri moko kūrybiškai veikti ir mąstyti. Svarbiausia – sudaryti vaikams sąlygas plėtoti meninės kūrybos galias, pajusti kūrybos sunkumus ir džiaugsmą, ugdyti jų kūrybinį gebėjimą, išgyventi grožį bei juo džiaugtis, taikyti individualumo principą. „Teatro dienelės“ įstaigoje – neatsiejamos nuo lopšelio-darželio „Žvangutis“ gyvavimo. Tai – įstaigos vizitinė kortelė.“
Beveik keturias savaites trukęs „Teatro dienelių“ maratonas į „Žvangutį“ atnešė didžiulę spalvų ir garsų paletę. Surengti ir pristatyti net devyni mažųjų artistų pasirodymai, kuriuose atsispindėjo sveikatos svarba, sveikos gyvensenos tematika, akcentuota draugystė ir savitarpio supratimas.
Pirmieji savo spektakliuką „Daktaras Aiskauda“ suskubo pristatyti „Boružėlių“ grupės artistai. Spektaklio sumanytojai išryškino ir akcentavo sveikos gyvensenos svarbą kiekvieno iš mūsų kasdienybėje. Daktaras Aiskauda ir žolelių žiniuonė dalijo patarimus sveikatos klausimais, gydė susirgusius miško žvėrelius, padalijo jiems įvairiausių vaistažolių, žolelių. „Teatro dienelės“ pradėtos linksmu Kiškienės pasirodymu, tądien pasibaigė patariamojo pobūdžio „Boružėlių“ grupės vaikučių padainuota dainele apie vitaminus.
„Pelėdžiukų“ grupės vaikučiai „Teatro dienelėms“ ruošėsi itin kruopščiai. Dieną prieš savo pasirodymą, vaikai nešiojo ir dalijo darželio mažiesiems savo rankomis kurtus pakvietimus su pelytės atvaizdu. Sekančią dieną „Pelėdžiukų“ grupės artistų pristatytas spektaklis „Pelytė ir jos draugai“ spinduliavo žaismingą, kupiną vaikiško džiaugsmo nuotaiką, akcentavo draugystę, pagarbą draugui ir mokė savitarpio supratimo, atleidimo. Spektakliuko moralas aiškus net patiems mažiausiems žiūrovams – padarei ką negero, prasikaltai – tuoj pat ištaisyk savo klaidą, kad nenutiktų kaip Meškinui. Puošnūs, vizualiai suderinti, etnografinio stiliaus mažųjų artistų sceniniai kostiumai puikiai atspindėjo įkūnytus personažus. Grupės pasirodymas vainikuotas lietuvių liaudies sutartine „Gėda pelėda“, pritariant akordeono ir rankų darbo instrumentams.
Skirtingomis dienomis vykę, tačiau panašios tematikos bei pobūdžio spektakliukai – „Šarkiukų“ grupės „Trobelė trobelytė“ ir „Varlyčių“ grupės „Kas trobelėje gyvena?“ susilaukė didelio mažųjų žiūrovų susidomėjimo ir susižavėjimo. Spektakliukuose pavaizduotas miško žvėrelių gyvenimas, akcentuojamas draugiškumas, nuoširdumas, meilė draugui. Abu pasirodymai žaismingi, nuotaikingi ir labai juokingi. Net ir mažieji salės žiūrovai suprato, kad tas, kuris nepadeda, nesitvarko ar niokoja kitų turtą, nebus priimtas į draugų ratą. Taip meškutė, lapė ir vilkas, iš pradžių nepanorę prisidėti prie tvarkymosi bei namelio grąžinimo, vėliau atgailaudami grįžo, atsiprašė ir kitų žvėrelių buvo priimti atgal. Mažieji spektakliukų žiūrovai liko patenkinti abiejų grupių pasirodymais, smagiai plojo ir džiaugėsi ne mažiau nei patys artistai.
„Kiškučių“ grupės spektaklis „Kiškučių margučiai“ atspindėjo vienos iš svarbiausių metų švenčių – Velykų, atgimimo šventės dvasią. Spektaklis pagilino vaikų suvokimą apie Velykų šventės reikšmę bei prasmę. Net šarkelė begėdė, kuri pavogė visus kiškučių dailiai išmargintus Velykų margučius, grįžo susigėdusi, suprato savo kaltę ir grąžino margučius kiškučiams. „Kiškučių“ grupės spektaklis žavėjo sklandžia, išraiškinga ir eiliuota vaikų kalba, įvairiapusiškais, spalvingais ir labai nuotaikingais personažų charakteriais. Pačių artistų ir žiūrovų nuostabai, grupės pasirodymas užbaigtas scenizuotu Velykų bobutės Velykės pasirodymu bei kartu padainuota dainele apie kiškučio margučius.
Ryškių spalvų puokšte mažiuosius žiūrovus apdovanojo „Meškučių“ grupės artistai, pristatę spektaklį „Kas išgelbėjo gėles?“. Spektaklis burte užbūrė spalvingumu, žaismingumu, vaikų kalbos ir judesių plastika, išraiškingumu, laisvumu. Tik gerosios boružėlės ir darbščiosios skruzdėlytės dėka, nuostabiai žydinčios gražiosios gėlytės buvo apsaugotos nuo jas užpuolusių amarų. Gerųjų ir sumaniųjų miško gyventojų pastangos nebuvo bevaisės ir žiogelis su draugais vėl džiaugėsi įvairiaspalvėmis gėlytėmis.
Ne mažiau nei vyresnieji, stengėsi bei stebino ir patys mažiausieji – „Ežiukų“ grupės vaikučiai, pristatydami spektaklį „Ežių šeimyna“. Vaikučiams, žinoma, talkino geraširdės auklėtojos, puikiai atlikusios mamos Ežienės bei laputės Snaputės vaidmenis. Spektakliuko siužetas dar kartelį visiems priminė, kad negalima pasitikėti klastingiausia miško ponia lapute. Lapė pamačiusi ežiukų šeimyną net šokinėjo iš laimės vien pagalvojusi, koks gardumynas jos laukia. Tačiau mažųjų žiūrovų džiaugsmui ežiukai parodė, kad moka apsiginti ir lapę išvijo įdurdami jai savo spygliukais. Spektaklis džiugino artistų kostiumais, siužeto paprastumu, vaikišku linksmumu ir aiškiu spektakliuko moralu.
„Žiogelių“ grupės spektaklis „Vištytės pyragas“ vaizdavo žąsiukų, ančiukų bei viščiukų šeimynų gyvenimą, tarpusavio bendravimą. Pasirodymas labai vaizdingas, ryškus, linksmas, mažieji aktoriai stebino įvairiaspalviais kostiumais, puošniomis scenos dekoracijomis, muzikiniais intarpais, šokių judesiais. Viščiukų mamytė Višta užsimojo iškepti pyragą. Pyragėliui kepti, žinoma, reikėjo miltų. Spektaklio metu pristatomas visas miltų išgavimo kelias, kol miltai tinkami pyragams kepti. Vištytės didžiam nusivylimui ir liūdesiui, nei viena iš kaimynių su vaikučiais nepadėjo kepti pyrago. Tik gardžiai iškeptas ir pakvipęs pyragas atviliojo kaimynes su vaikais apžiūrėti pyragėlio. Supratę, kad pasielgė nedraugiškai, visi atsiprašė ir pažadėjo kitą kartą būtinai padėti.
Vyriausieji darželio vaikučiai „Teatro dieneles“ vainikavo pasirodymu „Freken Bok sapnai“. Spektaklis linksmas, nuotaikingas, žiūrovai liko sužavėti aktorių sceniniais rūbais. Visų gerai žinoma „geroji“ auklė Freken Bok prižiūri du berniukus. Su katyte Milda persivalgiusios saldumynų užmiega ir sapnuoja įvairiausius dalykus: kad vaikai nemiega, kad atgiję žaislai žaidžia ir šoka. Ir tik vėliau, auklei paskambinus į ligoninę ir pabandžius išsikviesti gydytojus, žaislai atgyja ir pasirodo esantys tikri. Spektaklis užbaigiamas visų aktorių linksmu šokiu.
2013-ųjų metų „Teatro dienelių“ traukiniui dundant tolyn, dėkojame visiems prisidėjusiems prie „Teatro dienelių“ organizavimo bei įgyvendinimo. Kūrybinių minčių bei idėjų, pasitikėjimo savimi ir pakantumo linki Raimonda Valiuvienė.
